Gręžtiniai pamatai Lietuvoje individualių namų statyboje išpopuliarėjo atkūrus nepriklausomybę, kadangi prieš tai buvę populiarūs juostiniai pamatai pasižymėjo dideliais žemės darbais bei betono sąnaudomis. Norint įrengti juostinius pamatus kasama tranšėja 1,2 -2m. m arba 2-3m gyliu iškasamas visas gruntas namo plote, kai norima įsirengti rusį. Pagal namo perimetrą montuojami klojiniai arba pamatų blokai. Įsirengus juostiniuose pamatuose rūsį, reikia pamatus hidroizoliuoti, tuo metu pamatų hidroizoliacijai naudojamos medžiagos, buvo trumpaamžės, pamatų šiltinimas nebuvo paplitęs, jei aukštas gruntinis vanduo reikdavo pasirūpinti drenažu, kad rūsyje butų sausa. Dalis problemų pamatų įrengime išsisprendė, pradėjus naudoti gręžtinius pamatus, ypatingai kai individualiam name rūsys yra nereikalingas. Gręžtiniai pamatai tai gelžbetoniai poliai atremti į tvirtą gruntą ir apjuosti gelžbetonine sija arba dar kitaip vadinamu rostverku kuris perduoda namo apkrovas gruntui. Gręžtiniai pamatai pasižymi mažesniu žemės darbų kiekiu, bei mažesnėmis betono sąnaudomis, negu juostiniai pamatai. Tačiau daugelis hidroizoliacijos ir pamatų šiltinimo problemų liko neišspręstos, kadangi abiejuose pamatų tipuose dėl šių pamatų konstrukcijos ypatumų neįmanoma pamatų konstrukcijas apšiltinti ir hidroizoliuoti pilnai. Abi šios pamatų rūšys išpopuliarėjo tuomet kai sąlyginai buvo pigios statybinės medžiagos, ir energetiniai resursai kai drėgmės susidarymo ar šalčio problemos buvo sprendžiamos tiesiog padidinus šiluminės energijos suvartojimą. Plokštuminių pamatų konstrukcija statybose žinoma gana seniai, tačiau sparčiai individualių namų statyboje pradėjo populiarėti prieš 30 metų Švedijoje. Lietuvoje plokštinio pamato konstrukcija taikyta ir tarybiniais laikais, kur buvo sudėtingos geologinės sąlygos tačiau gelžbetoninės plokštės polistireniniu putlasčiu niekas nešiltino, dėl pigių energetinių resursų ir polistireninio putplasčio nepopuliarumo. Per dvidešimt nepriklausomybės metų energetiniai namo šildymo resursai pabrango nuo kelių iki keliolikos kartų. Tad plokštuminiai pamatai atkeliavo ir į Lietuvą. Plokštuminiai pamatai įrengiami nukasus augalinį sluoksnį ir jį pakeitus vandeniui laidžiu žvyru, kuris sutankinamas, ir galima patikrinti jo tvirtumą taip įrenginėjami keliai. Polistireninio putplasčio formos klojamos pamato vietoje ant grunto, virš jo montuojama hidroizoliacija , armatūra ir betonuojama. Plokštuminis pamatas vienintelė pamatų rūšis kurią galima maksimaliai hidroizoliuoti ir apšiltinti, kadangi plokštuminiai namo pamatai neturi jokio sąlyčio su gruntu.
Gerų statybų